Rezervato lankymo taisyklės

Direkcija kviečia apsilankyti Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate ir prašo atkreipti dėmesį į rezervato lankymo taisyklėmis nustatytus apribojimus.

Kultūrinio rezervato lankytojų prašome:
· saugoti rezervate esančius kultūros paveldo vertybes;
· tinkamai naudotis rezervato zonoje esančiomis poilsiavietėmis, sutvarkyti jas paliekant, saugiai elgtis su ugnimi;
· gerbti kitų rezervato lankytojų teises bei interesus.

Kultūriniame rezervate draudžiama:
· kopti piliakalnių ar kitais šlaitais bei leistis nuo jų tam neįrengtose vietose;
· gadinti informacinę - ekspozicinę įrangą bei niokoti infrastruktūrinius įrenginius;
· važiuoti į rezervato teritoriją motorinėmis transporto priemonėmis;
· trukdyti rezervate vykdomiems darbams ir moksliniams tyrimams;
· stovyklauti, kurti laužus tam tikslui nenumatytose ir neįrengtose vietose;
· kirsti medžius ir krūmus.

Organizuoti renginius bei akcijas, fotografuoti ar filmuoti komerciniais tikslais gali būti leidžiama tik sudarius sutartis su kultūrinio rezervato direkcija. 

GAISRINĖ SAUGA

Gaisrinės saugos schema (spausti čia)

Gaisrinės saugos taisyklės

PATVIRTINTA
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus
2011 m.  birželio  23  d. įsakymu Nr. ĮV-15

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (Kernavės archeologinės vietovės) -  (toliau Objektas) gaisrinės saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Objekto teritorijoje (194,4 ha) veiklą vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys bei kultūriniais, pažintiniais, rekreaciniais tikslais apsilankę asmenys.
2. Už Objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos (toliau – Direkcija)  pareigūnas, kuriam šios pareigos pavedamos  Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovo įsakymu. Jis privalo kontroliuoti Objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti.
 3. Direkcijos pareigūnas, kuriam pavesta  kontroliuoti Objekto priešgaisrinę būklę ne rečiau kaip kartą per trejus metus turi išklausyti „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 110 (Žin., 2003, Nr. 68-3114) patvirtintą Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programą.
4. Be šių taisyklių, būtina laikytis „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr.64 patvirtintų (2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1-223 redakcija) Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167) ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. OBJEKTO TERITORIJOS SAUGA IR PRIEŽIŪRA
5. Šiame skyriuje išdėstyti gaisrinės saugos ir priežiūros reikalavimai Objekto teritorijai.
6. Direkcija tvarko ir prižiūri Objekto teritoriją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-08 nutarimu Nr. 291  patvirtintame Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje) (Žin., 2009, Nr. 45-1755) nustatytais sprendiniais.
7. Direkcija, užtikrindama Objekto gaisrinę saugą ir vykdydama jo priežiūrą, vadovaujasi Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus 2003-02-07 patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija, Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Direkcijos abipusiai suderintu ekstremalių situacijų ir incidentų likvidavimo sąveikos planu, Direkcijos vadovo patvirtinta Objekto teritorijoje esančių statinių, privažiavimo kelių ir vandens telkinių išdėstymo schema, kuri turi būti pateikta Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir šiomis Taisyklėmis.
8. Direkcijoje turi būti organizuojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais: įvadinis (bendras); periodinis (darbo vietoje); papildomas (darbo vietoje).
9. Direkcija kontroliuoja, kaip Objekte esantys juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų, organizuoja medinių statinių, miško teritorijų (galimų gaisro kilimo vietų) stebėjimą, kilus gaisrui nedelsdama praneša apie jį bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pradeda jį gesinti savo pajėgomis.
10. Fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys Objekto teritorijoje esančio vietinio kelio remonto ar priežiūros darbus, kurie gali trukdyti važiuoti ugniagesių automobiliams, privalo iš anksto raštu informuoti Širvintų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nurodyti kelio remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
11. Įvažiavimo į Objekto teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi turėti rankinį valdymą, užtikrinantį galimybę  juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Prie pagrindinių įvažiavimų į Objekto teritoriją turi būti įrengti stendai su teritorijos planais, kuriuose būtų nurodyti keliai prie gaisrų gesinimui skirtų vandens telkinių.
12. Keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens šaltinio (gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų, hidrantų, Neries upės, tvenkinio ir kt.), turi būti laisvi ir tvarkingi. Gaisrinių automobilių privažiavimo prie vandens telkinių vietos turi būti pažymėtos specialiomis rodyklėmis (ženklais).
13. Vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones vairuojantys asmenys Objekto teritorijoje privalo dirbti tik su techniškai tvarkingu transporto priemonės varikliu ir kibirkščių gesikliu, išlietų degalų, tepalų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių skysčių vietą būtina užberti sausu smėliu ar žemėmis.
14. Objekto teritorijoje vykdyti ugnies darbus galima tik turint Direkcijos vadovo išduotą leidimą;
15. Nušienauta žolė, iškirsti medžiai ir krūmai, nugenėtos šakos turi būti šalinami iš teritorijos, o kitos augalinės kilmės atliekos bei šiukšlės surenkamos tam skirtose vietose.
16. Fiziniai ir juridiniai asmenys vykdantys darbus Objekto teritorijoje esančiuose miškuose turi būti supažindinti su šiomis taisyklėmis, ir mokėti  elgtis kilus miške gaisrui.
17. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) Objekto teritorijoje esančiuose miškuose draudžiama:
17.1. naudotis atvira ugnimi, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
17.2. deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir pievose;
17.3. važinėti transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą ir asmenis, turinčius direkcijos išduotus leidimus);
18. Objekto teritorijoje laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
19. Esant padidintam gaisrų pavojui, Direkcijos vadovas turi teisę laikinai uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi Objekto teritorijoje esančiuose miškuose.

III. GAISRINĖ SAUGA RENGINIŲ METU
20. Šiame skyriuje išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai Objekto teritorijoje vykstantiems renginiams.
21. Už Objekto priešgaisrinę būklę atsakingas pareigūnas, privalo kruopščiai patikrinti teritorijos dalies, kurioje vyks renginys atitikimą gaisrinės saugos reikalavimams: evakuacijos kelius, ryšio priemones, pirmines gaisro gesinimo priemones. Pastebėtus trūkumus būtina užfiksuoti akte ir įpareigoti asmenį atsakingą už renginio organizavimą pašalinti iki renginio pradžios.
22. Renginio dalyviai turi būti supažindinti su gaisrinės saugos reikalavimais ir žmonių evakavimo kilus gaisrui tvarka. Renginiuose turi būti budintis personalas, kuris privalo stebėti, kad renginio metu būtų laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų.
23. Kas 30 m tarp renginiui skirtų palapinių, namelių ir kitų įrenginių turi būti paliktos ne siauresnės kaip 1,5 m praeigos, kertančius pagrindines praeigas. Žiūrovams skirtos kėdės, suolai turi būti išdėstyti taip, kad vykdant žiūrovų evakuaciją nesudarytų kliūčių. Renginiui skirtų statinių įrengimo  vieta ir gaisrų gesinimo priemonių ir gaisrinės įrangos išdėstymo schema turi būti pateikta Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Draudžiama laikinais statiniais užtverti privažiavimus prie pastatų ar gaisrų gesinimui skirtų įrenginių.
24. Objekto teritorijoje turi būti pažymėtos renginio organizavimui skirtų transporto priemonių stovėjimo, medžiagų, rekvizito laikymo vietos.
25. Renginių metu kurti laužus ne poilsiaviečių laužavietėse, galima tik gavus direkcijos rašytinį sutikimą. Šios laikinosios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta juosta. Palikti be priežiūros besikūrenantį laužą draudžiama. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
26. Transporto priemonės laikino stovėjimo vietose automobiliai turi būti statomi paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp krovininių automobilių – 0,8 m atstumą.
27. Draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus ypač degiomis, labai degiomis ir degiomis medžiagomis, tam tikslui nepritaikytose vietose.
28. Transporto priemonių laikino stovėjimo vietose turi būti ne mažiau kaip 1 lynas arba vilktis (viena keturiasdešimčiai automobilių) automobiliams evakuoti.
29. Technologiniai procesai ir įrenginiai naudojami renginių metu Objekto teritorijoje turi atitikti nurodytas technines charakteristikas.
30. Visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
31. Vietose, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, draudžiama naudoti įrenginius, įrankius bei kitus daiktus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
32. Mechanizmai su vidaus degimo varikliais, kita technika turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius ir pirminių gaisro gesinimo priemonių.
33. Direkcija, kartu su renginių organizatoriais, privalo užtikrinti saugų Civilinės pirotechnikos priemonių naudojimą  masinių renginių metu. Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytais atvejais Direkcija derina pirotechninių priemonių naudojimą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga.
34. Vietos, kuriose vyksta renginiai ir automobilių stovėjimo vietos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Elektros įrenginiai
35. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Jie turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu.
36. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
37. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
38. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti bet kokias medžiagas.
39. Kilnojamiesiems elektros šviestuvams ir kitiems kilnojamiesiems elektros įrenginiams turi būti naudojami tik lankstūs kabeliai.
40. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
41. Elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnės galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose.
42. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:
42.1. naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, paskirstymo dėžutes, jungiklius ir kitus elektros aparatus;
42.2. elektros lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
42.3. į kištukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistiną galią;
42.4. naudoti šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
42.5. kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių;
42.6. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos apsaugos aparatus;
42.7. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatavimo metu dielektrinių savybių netekusia izoliacine medžiaga;
42.8. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius.
43. Laidai ir kabeliai turi būti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis.
44. Skirtingų metalų laidus sujungti leidžiama tik specialiomis jungtimis.
45. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų ir jų susikirtimo su statybinėmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas būtina papildomai apsaugoti nuo užsidegimo.
46. Nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi būti išmontuota.
47. Neeksploatuojami elektros įrenginiai turi būti atjungti nuo elektros tinklo.

Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga
48. Teritorijai, kurioje vyks renginys, gaisro gesinimo priemonės parenkamos ir jų kiekis nustatomas  pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
49. Objekto teritorijoje, kurioje vyksta renginys turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų ir kitų gaisro gesinimo priemonių laikymo vietą. Gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo  žemės paviršiaus.
50. Gesintuvo, kurio pasibaigęs garantinis laikas, gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė turi būti tikrinami tik gamintojo ar jo įgalioto atstovo. Gesintuvus, kurių garantinis laikas pasibaigęs, laikyti Objekte ir naudoti gaisrui gesinti draudžiama.
51. Gesintuvai turi būti:
51.1. laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;
51.2. laikomi specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose arba kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo žemės paviršiaus iki gesintuvo apačios;
51.3. laikomi taip, kad būtų matyti užrašai.
52. Draudžiama pirmines gaisrų gesinimo priemones ir inventorių naudoti ne pagal paskirtį.
53. Gesintuvų, kitos gaisrinės įrangos paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
54. Gaisriniai skydai ar stendai pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti juose esančiomis gesinimo priemonėmis, ir statomi matomose, patogiose prieiti vietose.
55. Nedegus audeklas turi būti laikomas futliaruose.
56. Gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų, vandens šaltinių vietos ir privažiavimo prie jų keliai turi būti pažymėti specialiomis rodyklėmis (ženklais), o ant jų – nurodyta rezervuaro talpa. Rodyklės (ženklai) tamsiu paros metu turi būti apšviestos arba užrašai ant jų – fluorescenciniai.
__________________