VALSTYBINIS KERNAVĖS KULTŪRINIS REZERVATAS
(KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ)

 
English Versija neigaliems
Paieška
Naujienlaiškis
Apie Kernavę
2017-02-14
„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ 2017

emblema

 

2017 m. liepos 6-8 d.

2017-02-02
Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai

2016-08-04
Rezervato ir muziejaus lankytojų apklausa

2016-06-14
Lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi

 
Apie Kernavę 2014-02-13
 
Čia rasite nuorodas į įvairią (ne visada oficialią) informaciją apie Kernavės archeologinę vietovę. Kernavės archeologinių tyrimų duomenys yra skiltyje "Archeologiniai tyrimai".
 
TELEVIZIJOS LAIDOS:

 

Istorijos detektyvai. 2015 m.

Kultūros savanoriai. 2014 m.

Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus. Quest.lt. 2013.

Etnokultūros ratas. Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje. 2001 m.

Kernavė. 1999 m.

Keliaukim! 2007 m.

Būtovės slėpiniai. Broliai ir seserys. 2004 m.

Būtovės slėpiniai. Gedimino sapnas. 2004 m.

Būtovės slėpiniai. Lietuvos Troja. 2003 m.

Etnokultūros ratas. Sostapiliai Viduramžių Lietuvoje. 2002 m.

Būtovės slėpiniai. Pajautos slėnis. 1996 m.

 

RADIJO LAIDOS:

Radijo paskaita "Viduramžių Kernavė" 2014-07-01.

Gyvoji istorija 2010-10-08.

 

MOKSLINĖS - INFORMACINĖS PUBLIKACIJOS:

 

Mikuckytė A. Praeities lobiai ir neatskleistos paslaptys (Bernardinai.lt) 2014.07.15

 

Vėlius G. LDK istorija: Juvelyrikos technologijos XIV amžiuje. LDKistorija.lt (15 min.lt) 2014.04.23. >>>

 

Vėlius G. LDK istorija: Kokiems dievams meldėsi kernaviškiai XIV amžiuje? LDKistorija.lt (15 min.lt) 2013.11.11. >>>

 

Vėlius G. LDK istorija: Povandeninis lietuvių mirusiųjų pasaulis. LDKistorija.lt (15 min.lt) 2013.08.20.

 

Vėlius G. LDK istorija. Mirusiųjų deginimas LDK XIV a. LDKistorija.lt (15 min.lt) 2013.06.07.

 

Vėlius G. LDK istorija: kokios ligos kamavo kernaviškius XIV amžiuje? LDKistorija.lt (15 min.lt) 2013.04.10.

 

Vėlius G. LDK istorija: Kernavės apgalvių palmetės ir kiti simboliai XIV a. juvelyrikoje. LDKistorija.lt (15 min.lt) 2013.03.19.

 

Vėlius G. LDK istorija. Vaiduoklių kapai. LDKistorija.lt (15 min.lt) 2012.11.24.

 

Vėlius G. Kiek žmonių gyveno Kernavėje viduramžiais ir kiek iš jų sulaukdavo 50-mečio jubiliejaus? LDKistorija.lt (15 min.lt) 2012.01.19.

 

Kernavės muziejus: moderniai prikelta senovė. Savaitraštis „15min“. 2012.05.31.

 

Vėlius G. Kernavė - „Inovacinio kiemo galimybės“? Lietuvos archeologija. 2009. Vilnius. T. 35, p. 265-272.


Dubonis A. (recenzija) G. Vėlius. Kernavės miesto bendruomenė XIII-XIV a. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005. Lietuvos archeologija. 2009. Vilnius. T. 35, p. 259-264

  

Bliujūtė J. Kernavės Archeologinė vietovė - UNESCO pasaulio paveldas // Lietuvos pilys. 2005-2006. Vilnius. T. 1 p. 83-86.

 

Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3. (http://www.piliakalniai.lt/):
    Kernavės piliakalnis, vadinamas Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu kalnu;
    Kernavės piliakalnis II, vadinamas Mindaugo sostu;
    Kernavės piliakalnis III su gyvenviete;
    Kernavės piliakalnis IV, vadinamas Pilies kalnu, Įgulos kalnu, Piliaviete;
    Kernavės, Kriveikiškio piliakalnis.

 

Kudaba Č., Kunskas R. Kernavės ir Musninkų apylinkių paviršius ir kraštovaizdis // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 27 – 35.


Luchtanas A., Vėlius G. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 43 – 51.


Vitkūnas J. „Gyvoji archeologija“ Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 52 – 63.


Vitkūnas M. Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 63 – 124.


Gudavičius E. Kernavės žemė ir valsčius iki 1564–1566 metų // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 140 – 148.


Baliulis A. Iš Kernavės praeities // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 153 – 172.


Truska L. Kernavės apylinkių gyventojai XVIII amžiaus pabaigoje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 176 – 183.


Merkys V. Lietuvių kalbos vartojimo bažnyčioje ir lietuviškos spaudos plitimo sąsajos 1870–1914 metais // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 197 – 204.


Buchaveckas S. Musninkų valsčiaus gyventojai 1942 metais // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 327 – 366.


Stanaitis A. Musninkų valsčiaus kaimų ir jų gyventojų kaita 1923–2000 metais // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 367 – 377.


Trinkūnas J. Romuvių judėjimo pradžia – Kernavėje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 463 – 467.


Milius V. 1969 metų Kernavės ekspediciją prisiminus // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 468 – 469.


Iš Kernavės bažnyčios istorijos // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 585 – 589.


Iš Kernavės bažnyčios inventorizacijos knygos. Parengė Stanislovas Buchaveckas // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 590 – 601.


Stankevičius J. Kernavės mokyklos istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 689 – 704.


Vitkūnas J. Nuo J. Šiaučiūno muziejaus iki Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 717 – 726.


Tarabilda R. Kernavės herbo atkūrimas // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 726 – 729.


Buchaveckas S. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava Kernavėje 1988 metais // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 808 – 809.


Urbonas V. Kernavės seniūnija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 819 – 829.


Vanagas A. Miestelio ir upės vardas Kernavė // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 971 – 972.


Šiaučiūnaitė E. Apie mokytoją Juozą Šiaučiūną // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 1148 – 1152.


Urbonas J. Monsinjoro Česlovo Krivaičio darbai Kernavėje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 1163 – 1165.


Šarlauskienė A,  Buchaveckas S. Algirdas Alekna – architektas, menininkas, filosofas ir paslapčių kolekcionierius // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius: Versmė, 2005. P. 1226– 1227.

 

Baublienė J., Daugnora L., Tranaitė R., Vaičiūnienė D., Veličkaitė S. XIV a. sodyboje (viršutinės Kernavės miestas) iškastos osteologinės medžiagos analizė Lietuvos archeologija. 2004. Vilnius. T. 26 161-166.

 

Vėlius G. Kernavė in the context of towns of the Grand Duchy of Lithuania. In: Archaeologia Lituana. Vilnius, 2003, t.4, p. 161–174.

 

Vėlius G. Istoriniai šaltiniai apie mirusiųjų deginimą Lietuvoje, išimtys ar taisyklė? In: Lituanistica.Vilnius, 2001, nr. 1(45), p. 65–72.

 

Vėlius G. XIII-XIV a. Kernavės kapinyno apgalviai // Lietuvos archeologija. 2001. Vilnius T. 21 P. 383-398.

 

Vėlius G., Satkūnaitė S.  Apgalviai iš viduramžių Kernavės Kriveikiškių kapinyno archeologija ir restauravimas. Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. T. IV. Vilnius, „Baltos lankos“, 2001. P. 229-234.

 

Vitkūnas J. Kernavė - vadovas po Kernavę ir Kernavės archeologijos ir istorijos muziejų - rezervatą. 1999. P. 1-22;   P. 23 - 38.

 

Luchtanas A. Ankstyvojo geležies amžiaus Kernavės kapinynas // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 35-39.

 

Jarockis R. Kaulinių-raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII-XIV a. // Lietuvos archeologija (V.). – 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 168-182.
 

Jankauskas R. Degintinių kapų iš Kernavės Pajautos slėnio antropologinė analizė // Lietuvos archeologija. – V., 1992, t. 9: Petro Tarasenkos 100-sioms gimimo metinėms pažymėti, p. 39-40.
 

PUBLIKACIJOS IKI 1979 m. (mokslinių tyrimų pradžios):

 

Kviklys B. Lietuva: krašto vietovių istoriniai, geografiniai, etnografiniai bruožai, II tomas, 1965, p. 522-530.

 

Šalūga R. Kernavė. Vilnius, 1960.

 

Sprendžiamas Kernavės piliakalnių likimas // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 25 (Nr. 243), p. 11.


Rūpinasi  įsigyti istorines vietas // Ūkininko patarėjas. – 1940, Nr. 9, p. 8

Kernavei 900 metų / A.L. // Lietuvos aidas. – 1940, geg. 11, p. 10.      

 

Miglinas S. Pirmoje Lietuvos sostinėje // Lietuvos aidas. – 1939, geg. 30 (Nr. 259), p. 4.

 

Miglinas S. Vaizdai iš pirmosios Lietuvos sostinės // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 1 (Nr. 288), p. 6.

 

K-nas P. Po didvyrių krauju įmirkusią žemę // Darbininkas. - 1938, Nr. 32, p. 4.

               

Baliūnas K. Karaliaus sostas Kernavėje // Sekmadienis. – 1938, Nr. 36, p. 5.

 

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. 1, b. 075, p. 180-182; f. 1, ap. 1, b. 65, p. 287-318; ap. 1, b. 128, p. 447.

 

Milžinas. Kernavės laužas // Rytas. - 1935, Nr. 130, p. 8.

 

Matijošaitis J. Kernavė // Rytas. – 1934, birž. 4, p. 5.

 

Šiaučiūnas J. Kaip kūriau mokyklos muziejų // Tautos mokykla. 1933, Nr.19, p. 333-334.

 

Šiaučiūnas J. Kernavė – Lietuvos lopšys // Lietuvos aidas. – 1933, rugs. 23, p. 10.

 

Šiaučiūnas J. Kernavė – pirmoji Lietuvos sostinė// Bangos. – 1932, Nr. 34, p. 857, 858, 859.

 

Švogžlys N. Kernavė – grynai lietuviška / Milžinas // Rytas. – 1931, birž. 2, p. 3. 

Pirmoji Lietuvos sostinė Kernava / Šin. // Diena. – 1931, Nr. 37, p. 4.

 

Čivylius J. Kernava // Diena. – 1931, Nr. 1, p. 11.

 

Švogžlys N. Kernavė – pasakų šalis / Milžinas // Rytas. – 1930, lapkr. 20, p. 2.

 

Baniulis V. Kernava // Pavasaris. – 1930, Nr. 3, p. 74, 75, 76.

 

Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą / Paskenduolis // Rytas. – 1928, rugs. 26, p. 2.

 

Tarasenka P. Panerio pirmykščios kultūros sėdybos // Kultūra (Šiauliai). – 1924, Nr. 78, p. 299-310.

 

Tarasenka P. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė (Tilžė). – 1922, kn. 4/5, p. 574 - 590.

 

Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich. T. 4, Warszawa, 1883, s. 46, 47.

 

Tyszkiewicz K. Wilja i jej brzegi. – Drezno, 1871, s. 233-243. (Tiškevičius K. Neris ir jos krantai. – V., 1992. p. 257-267).

 

Syrokomla W. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. Wilno, 1860, t. 2, s. 99-109.  (Sirokomlė V. Išvykos iš Vilniaus po Lietuvą. Vilnius, 1989, p. 138 - 150).

 

Baliński, Michał. Starożytna Polska pod względem historycznym, jeograficznym i statystycznym opisana. T. 3 [Wielkie Księstwo Litewskie]. 1846. P. 202-204.

 

Bernatowicz F. Pojata, córka Lezdejki, albo Litwini w XIV wieku. Romans historyczny. Warszawa 1826. (1898 m. leidimas: T. I; T. II; T. III; T. IV). (Bernatowicz M. [i.e. F.]. Pajauta Lizdeiko duktė, arba, Lietuva XIV metašimtyj. Chicago, ILL. 1911.)