VALSTYBINIS KERNAVĖS KULTŪRINIS REZERVATAS
(KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ)

 
English Versija neigaliems
Paieška
Naujienlaiškis
Archeologinė vietovė » MUZIEJUS » Ekspozicija
2016-08-04
Rezervato ir muziejaus lankytojų apklausa

2017-02-14
„Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ 2017

emblema

 

2017 m. liepos 6-8 d.

2017-02-02
Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai

2016-06-14
Lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi

 
Ekspozicija 2014-07-08
 

Muziejus_pastatas Virtualus turas po Kernavės archeologinės vietovės muziejų

 

 
 
 
Aplankę Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją susipažinsite su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, archeologų darbu ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiaga.
Kernavė, kaip knyga, kurioje neišplėštas nei vienas puslapis. Ekspozicijos tikslas – sudominti lankytoją perskaityti šią knygą nuo pradžios iki pabaigos.
 
KERNAVĖ – UNIKALI ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ (1 SALĖ)
 
VirtualizacijaRemiantis moksliniais tyrimais sukurtos vizualizacijos pristatančios Kernavės reljefo formavimąsi, jo kitimą, vietovės apgyvendinimo raidą atskleidžiant trijų pagrindinių laikotarpių – akmens amžiaus, metalų laikotarpio bei viduramžių Kernavės svarbą pasaulio paveldo kontekste.
Interaktyviame žemėlapyje pavaizduotas vietovės archeologinio paveldo išsidėstymas rezervato teritorijoje, ištirti plotai ir objektai. Pateikta informacija atspindi, kaip atskirais laikotarpiais keitėsi teritorijos apgyvendinimas.
Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šios vietovės svarbą pagal UNESCO globojamiems paveldo objektams nustatytus vertės kriterijus. Suteiktas archeologinės vietovės statusas.
Eksponuojama archeologinė perkasa ir nuo 1979 metų vykdytų archeologinių tyrimų užfiksuotos akimirkos perteikia atsakingą, kruopštų ir įdomų ikirašytinės istorijos tyrėjų – archeologų darbą.
 
KERNAVĖS PRIEŠISTORĖ (2 SALĖ)
 
Kernavės priešistorė apima ilgiausiai trukusį žmonijos priešistorės laikotarpį – akmens, ankstyvųjų metalų ir geležies amžių laikotarpius iki valstybės susidarymo (IX tūkst. pr. Kr. – XII a.)
Priešistorės salėPažintis su Kernavės praeitimi prasideda nuo pirmųjų gyventojų atradusių šią vietovę prieš 11 tūkst. metų. Neries pakrantėje kurdami laikinas stovyklas jie medžiojo elnius, gaudė žuvį, rinko gamtos gėrybes. Tai liudija jų palikti titnaginiai strėlių antgaliai, darbo įrankiai. Bėgant amžiams, keičiantis klimatui, tobulėjant darbo įrankiams, gyvenimas tapo sėslesnis. Neolite ( V tūkst. pr. Kr.) pradeda plisti žemdirbystė, gyvulininkystė, formuojasi baltų gentys ir joms būdinga unikali kultūra. Greta medžiotojų ir žvejų bendruomenių apsigyvena žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Ištobulėja akmens apdirbimo technologijos, pradėti lipdyti puodai maisto gamybai, valgymui, laikymui taip pat ir sudegintų mirusiųjų palaikų laidojimui.
Juvelyriniai dirbiniaiAnkstyvuoju metalų laikotarpiu (II tūkst. pr. Kr.) Lietuvos teritoriją pasiekia nauja, plastiška, patvari medžiaga – bronza, tačiau dėl jos retumo ir brangumo ji didesnės įtakos ūkiniame gyvenime dar neturėjo. Ir toliau buvo gaminami ir naudojami titnaginiai bei akmeniniai įrankiai. Mūsų eros pradžia datuojami Kernavėje rasti bronzos liejimo įrankiai rodo, kad vietiniai gyventojai jau patys pradėjo gaminti bronzinius dirbinius.
Geležies apdirbimas atnešė į baltų kraštus naują gyvenimo kokybę – geležiniai įrankiai neatpažįstamai pakeitė žmonių buitį, geležiniai papuošalai tapo lengviau pasiekiami platesniam žmonių ratui, tobulesni ginklai leido lengviau apsiginti nuo priešų ar sumedžioti gyvūną, darbo įrankiai leido daug efektyviau išdirbti žemę. Besikeičiančios gyvenimo sąlygos įtakojo gyventojų skaičiaus augimą. Ilgą laiką rūbams buvo naudota nepluoštinė medžiaga – gyvūnų kailiai ir oda. Pradėjus auginti pluoštines medžiagas, jas paruošus, verpstukų pagalba buvo vejami siūlai iš kurių vertikaliomis staklėmis audžiami audeklai rūbams siūti. Tai liudija gausiai randami įvairių laikotarpių verpstukai, verpimo staklių pasvarai.
Prekyba priešistorėje buvo vienas iš pagrindinių progreso variklių. Būtent per prekybinius ryšius Kernavę pasiekdavo naujovės. Taip čia galėjo patekti bronzos žaliava pirmiesiems bronziniams dirbiniams gaminti, stiklo dirbiniai. Vykusią prekybą liudija ir surastos romėniškos monetos.
 
Žirgo kapasApie pomirtinio pasaulio sampratą nemažai žinių teikia priešistorės laikų tirti laidojimo paminklai nuo I tūkst. pr. Kr. iki X a. Kernavėje ir jos apylinkėse. Egzistavusias laidojimo tradicijas atskleis eksponuojamos skirtingų laikotarpių kapų rekonstrukcijos, mirusiųjų įkapės bei ritualiniais tikslais paaukoto žirgo kapo rekonstrukcija.
 
 
 
KERNAVĖS VIDURAMŽIAI XIII–XIV A. (3 SALĖ)
 
Viduramžių salėIšskirtinė vieta Kernavės istorijoje tenka XIII–XIV a. Kernavė iškyla kaip ankstyvasis Lietuvos valstybingumo politinis–ekonominis centras. Tai buvo išsivystęs amatininkų miestas su ypatinga dvasine kultūra, čia klestėjo amatai ir prekyba su Rusios bei Vakarų Europos miestais.
 
 Viduramžių salė 2Prasidėję kryžiaus karai sukrėtė vietinę baltų visuomenę ir neatpažįstamai pakeitė vietinių genčių gyvenseną. XIII a. viduryje, iki tol susiskaldžiusios lietuvių ir aukštaičių genčių žemės buvo pajungtos į vieną Lietuvos valstybę, kurios centru netrukus tapo Kernavė. Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 metais eiliuotoje Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingai pasibaigęs Livonijos ordino žygis į Kernavę – kunigaikščio Traidenio žemę. Taip pat kovas su kryžiuočiais liudija 1365 ir 1390 m. antpuolių gaisraviečių pėdsakai kultūriniuose sluoksniuose ir aptikti kovotojų ginklai.
Vidurmamžių juvelyrikaViduramžių Kernavės miestas ryškiai išsiskiria iš tuometinio žemdirbiško Lietuvos kraštovaizdžio. Kernavė – amatininkų miestas. Tai juvelyrai, kauladirbiai, kalviai, dailidės, odininkai, puodžiai ir kiti meistrai perdavinėję savo amatą iš kartos į kartą. Ekspozicijoje keliausite XIII–XIV a. labirintais nuo Kernavės miesto klestėjimo iki jo gyvavimo pabaigos.
 
Buities rekonstrukcijaŠiandien Kernavės pilių, miesto, kapinynų liekanas dengia stori sąnašų sluoksniai, po kuriais gerai išlikę archeologiniai radiniai liudija apie mūsų protėvių praeitį.
 
 
 
Viduramžių keramikaViduramžiais (XIII–XIV a.) Lietuvoje gyvenusi visuomenė patyrė ne vieną sukrėtimą. Tai buvo ne tik agresyvūs sukrėtimai kaip kryžiaus karai Pabaltijyje, bet ir sąlyginai taiki kultūrinė rytinių krikščionių invazija, plečiantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Tai paveikė ir žmonių tikėjimą bei papročius. 
 
Viduramžių laidosenaNe išimtis tapo ir laidosena.  XIII–XIV a. Kernavės kapinynų ir miesto medžiaga rodo čia gyvenus ypatingą visuomenę. Ji buvo atvira įvairioms naujoms idėjoms, naujoms madoms, tačiau taip pat tvirtai laikėsi ir daugelio protėvių papročių.
 
 
Daugelio eksponuojamų įrankių gamybą bei dirbinių panaudojimo būdus atkūrė eksperimentinės archeologijos meistrai. Tai jūs galėsite stebėti ekspozicijoje demonstruojamoje filmuotoje medžiagoje. Smalsiems lankytojams, terminaluose pateikta išsami medžiaga apie archeologinę vietovę, Kernavės priešistorę ir viduramžius.
 
Kviečiame atvykti, patirti puikių įspūdžių ir papildyti žinias apie mūsų praeitį.