VALSTYBINIS KERNAVĖS KULTŪRINIS REZERVATAS
(KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ)

 
English Versija neigaliems
Paieška
Naujienlaiškis
Naujienos » Virtuali paroda "Kernavės dvaro kokliai"
2018-02-05
Nemokamas ekspozicijų lankymas moksleiviams

2016-08-04
Rezervato ir muziejaus lankytojų apklausa

2018-05-04
Virtuali paroda "Kernavės dvaro kokliai"

 

2018-03-15
Fotografijų paroda "Kernavė pasitinka Lietuvą"

2017-12-19
„Atrastoji Kernavė. Kernavės archeologinės vietovės muziejaus katalogas“

2018-01-03
Tarptautinė konferencija „ARCHEOLOGIJA ŽMONĖMS: pristatymas, patirtis ir perteikimas“

2017-07-10
Virtuali paroda, skirta Piliakalnių metams paminėti

2017-02-02
Juozas Šiaučiūnas – gyventa Kernavei ir Lietuvai

 
Virtuali paroda "Kernavės dvaro kokliai" 2018-05-04
 

 PARODA  "Kernavės dvaro kokliai"

 

Įprasta, kad Kernavę reprezentuoja archeologijos paveldas, liudijantis gyvenimą šioje vietovėje nuo IX t-mečio pr. Kr. iki 1390 m., kai Kernavės miestą ir pilis sunaikino Vokiečių ordino kariuomenė, vedama maršalo Engelhardo Rabės ir kryžiuočių pusėn perėjusio būsimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto. Nors šis svarbus viduramžių politinis, amatų ir prekybos centras nustojo funkcionavęs, vis dėlto senasis Kernavės miestas dar ilgą laiką išliko istorinėje atmintyje, kurią palaikė ir XIV a. pabaigoje čia įsikūręs dvaras. Pavyzdžiui, Kernavės klebono Jokūbo Puzelevičiaus byloje su Kernavės dvaro valdytoju Mykalojum Ryminskiu rašoma: „pole, gdzie przedtym bylo stare miasto, na dole nad samą Vilią <...> [laukas, kur anksčiau buvo senasis miestas, slėnyje prie pat Neries]“ (1633 10 16–21). Taigi prabėgus porai šimtų metų po Kernavės žlugimo, senasis miestas žmonių atmintyje vis dar buvo gyvas.
Buvusi Kernavės dvaro sodyba archeologų tyrinėta 1992 m. (vadovas – A. Jankauskas): aptiktos sudegusios ūkinio pastato liekanos, krosnių vietos ir jų koklių sąvartos. Įspūdinga dubeninių ir plokštinių koklių kolekcija, apimanti XVI a. pab.–XVII a. I p. ir XVII a. pab.–XVIII a. prad. laikotarpius, reprezentuoja buvusius Kernavės dvaro valdytojus bei tuometines Abiejų Tautų Respublikos koklininkystės madas. Kolekciją vainikuoja Lietuvos herbu – Vyčiu – puošti kokliai, simboliškai ženklinantys valstybingumo idėjos tęstinumą nuo viduramžių iki šiandienos.

 

Parodos viršelis: Koklio su Vyčio herbu iš Kernavės dvarvietės kopija. Vilniaus puodžių cechas. aut. Jurgita Radžiūnaitė.