| INFORMACIJA LANKYTOJAMS
Naujienos
KERNAVĖS ARCHEOLOGINEI VIETOVEI SUTEIKTA
SUSTIPRINTA APSAUGA GINKLUOTO KONFLIKTO METU
2011 m. gruodžio 14-16 d.
UNESCO būstinėje Paryžiuje vyko 1954 m. Hagos konvencijos Antrojo
protokolo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto
(toliau – komiteto) 6-oji sesija.
Šioje sesijoje buvo nagrinėjamas Lietuvos
prašymas suteikti sustiprintą apsaugą Kernavės archeologinei
vietovei, kaip išskirtinę kultūrinę vertę turinčiai vertybei,
karinio konflikto metu. Kernavės archeologinė vietovė yra
įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 2004 m.
Visų komiteto narių pritarimu Lietuvos
prašymas buvo
patenkintas. Taigi nuo šiol Kernavės archeologinė vietovė bus
įtraukta į UNESCO Sustiprintos apsaugos kultūros vertybių
sąrašą. Šiuo metu šiame sąraše yra keturios
kultūros vertybės, įtrauktos 2010 m.: viena – Italijos, trys
– Kipro. Sustiprintos apsaugos statusas – tai nauja
apsaugos sistema, kurią numato Hagos konvencijos Antrasis protokolas
(1999 m.).
Komitetas sudarytas iš 12 narių. Lietuva
komiteto narė buvo nuo
2005 m. iki 4–ojo Hagos konvencijos Antrojo protokolo
šalių narių susitikimo, kuris įvyko šių metų gruodžio 12
d.
1954 m. Hagos Kultūros vertybių apsaugos karinio
konflikto metu konvencija buvo pirmoji tarptautinė sutartis
išimtinai skirta kultūros vertybių apsaugai karinio konflikto
metu. Ji buvo parengta kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo metu
vykusį masinį kultūros vertybių naikinimą. Konvencijos Antrasis
protokolas buvo priimtas 1999 m. Jis sustiprino konvencijos nuostatas
dėl kultūros vertybių apsaugos, įtvirtino sustiprintos apsaugos
principą, numatė sankcijas ir baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus,
padarytus kultūros vertybėms ginkluotų karinių konfliktų metu. Hagos
konvencijos šalimis narėmis yra 123 šalys (Lietuva ja
tapo 1998 m.), Antrojo protokolo narėmis – 58 šalys
(Lietuva ja tapo 2002 m.)
Lietuvai sesijoje atstovavo Lietuvos kariuomenės
kanceliarijos
Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento karinių
viešųjų ryšių vyriausioji specialistė (kultūros vertybių
apsaugai) Auksė Ūsienė, Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir
paveldo apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Žolynas
ir Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji
reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė.
Šaltinis
- Lietuvos nuolatinė atstovybė prie UNESCO
2011 m. gruodžio
14 d. informacija
PARODA
 |
|
Daugiaplanė
paroda
NAUJAI ATRASTA SENOJI ARIANA
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
direkcija
Kerniaus g. 4a, Kernavė
Paroda vyksta 2010 m. rugpjūčio 3 d. - rugsėjo 18 d.
Darbo laikas:
Antradieniais - penktadieniais 10-17 val.
Šeštadieniais 10-15 val.
Įėjimas nemokamas
|
Archeologijos projektų centras
„ANTIQUA“ (Vilnius) Valstybinio Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos patalpose pristato daugiaplanę parodą
„Naujai atrasta Senoji Ariana“.
Paroda yra sudėtinė archeologų vykdomos ilgalaikės
programos „Archeologinė – paveldosauginė misija
Afganistane, Goro provincijoje 2007 – 2010 metais“ dalis.
Jos tikslas – supažindinti visuomenę su archeologinės
ekspedicijos veikla, atrastais archeologijos objektais, Goro
provincijos gamta, architektūra, žmonėmis. Pristatomas Goro
provincijoje esantis UNESCO globojamas pasaulinio garso Džam minaretas,
statytas XII a. pabaigoje, archeologinės vietovės Pumbakar ir
Koške Bohar ir jose surasti radiniai. Suvenyrai,
papuošalai, buities daiktai, tautiniai drabužiai reprezentuoja
Goro provincijos kultūrines tradicijas, papročius.
Paroda nuo 2009 m. buvo eksponuota Vilniuje, Lietuvos
nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje, Varšuvoje, Lietuvos
centre prie Lietuvos ambasados Lenkijoje, Utenos A. Šapokos
gimnazijoje, LR Seime, Šiaulių „Aušros“
muziejaus Ch.Frenkelio viloje. |
LEIDINIAI:
| Videofilmas “Atgimstanti praeitis. Gyvosios
archeologijos dienos Kernavėje”
Filme pristatomi eksperimentinės archeologijos festivalio
Kernavėje metu rekonstruojami senieji
amatai bei archajiškos gamybos technologijos. Filmo trukmė 15
min., įgarsintas lietuvių ir anglų kalbomis.
Filmas sukurtas UAB
FOG 25.
|
|

|
Projektą remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo
direkcija.
http://www.lietuvai1000.lt
|
Gintautas
Vėlius. KERNAVĖS MIESTO BENDRUOMENĖ XIII – XIV A.
2005, Vilniaus Universiteto leidykla |
|
|
Monografijoje
skelbiama šešių metų archeologinių
tyrinėjimų XIII-XIV a. Kernavės kapinyno medžiaga. Autorius
analizuoja to meto istorinį kontekstą, aptaria viduramžių Kernavės
raidą - iškilimo, klestėjimo, žlugimo etapus. Duomenys,
gauti kasinėjant kapinyną, apibrėžia to meto paleodemografinę
situaciją, aptaria XIII-XIV a. Kernavės bendruomenės socialinę
struktūrą, etninę sudėtį, kultūrinę orientaciją. Krikščionybės -
pagonybės sandūroje gyvavusios bendruomenės palikimas atskleidžia
ilgą laiką egzistavusį religinį sinkretizmą. |
 |
Leidyba
dalinai finansuota vykdant
Lietuvos
tūkstantmečio programos
mokslinių tyrimų ir leidybos projektus
http://www.lietuvai1000.lt
|
"Valstybinis Kernavės kultūrinis
rezervatas"
|
|
Informacinis reklaminis leidinys turistams,
pristatantis Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą, jame
saugomas archeologijos ir istorijos vertybes, vykstančius
renginius.
Leidinį remia Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. |
Lankstinukas “Valstybinis Kernavės
kultūrinis rezervatas – UNESCO saugomas pasaulio paveldo
objektas”
 |
|
Informacinis gausiai iliustruotas leidinys,
supažindinantis su Kernavės istorija, kultūriniame
rezervate vykstančiais renginiais, teikiamomis paslaugomis. Jame
pateikiama informatyvi
miestelio ir rezervato schema.
Leidinį remia Valstybinis turizmo departamentas. |
Valstybiniam
Kernavės kultūriniam rezervatui įteiktas Pasaulio paveldo sertifikatas |
|
2005 m. gegužės 19 d. Valstybiniame
Kernavės kultūriniame rezervate įvyko oficiali Pasaulio paveldo
sertifikato įteikimo ceremonija. Sertifikatą įteikė UNESCO Pasaulio
paveldo centro vadovė Europos regionui dr. Mechtild Rössler. Taip
pat buvo atidengtas atminimo ženklas su UNESCO ir Pasaulio paveldo
emblemomis. Renginys vyko Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato
teritorijoje, šalia piliakalnių esančioje apžvalgos
aikštelėje.
Iškilmingoje ceremonijoje sveikinimo
kalbas sakė J. E. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus,
kuriam 2003 m. buvo suteiktas UNESCO geros valios ambasadoriaus
titulas, ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras
Prudnikovas. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos
nariai, kiti atsakingi asmenys, vietinės valdžios atstovai,
šalies archeologai, istorikai bei žurnalistai.
Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant
jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo
įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem
kriterijais:
Kriterijus (iii): vietovė,
liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą
kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai
paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias
archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus
viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki
piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos
valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių
Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių
bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos
kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą
krikščioniškosios Europos tradicijų.
Kriterijus (iv): vietovė,
atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba
kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos
istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis
kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus,
fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o
viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos
istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą
krikščioniška.
Kernavės archeologinė vietovė - trečiasis
UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo
sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis
ir Kuršių Nerija.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas
Adamkus, Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos direktorius Saulius Vadišis, Lietuvos
Respublikos
nuolatinė atstovė prie Unesco ambasadorė Ina Marčiulionytė

Kalba Lietuvos Respublikos kultūros
ministras Vladimiras Prudnikovas
Archeologo dr. prof. Aleksiejaus Luchtano ir
Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos direktoriaus Sauliaus Vadišio rankose -
Pasaulio paveldo sertifikatas.

Unesco Pasaulio paveldo centro vadovė
Europos regionui
dr. Mechtild Rösler ir Saulius Vadišis prie atminimo ženklo.


V. Aleksiejūno, D. Vaičiūnienės nuotraukos
|
Senojoje
Lietuvos sostinėje pristatyta naujoji 50 litų moneta, skirta Kernavei
|
2005 m. kovo 15 dieną Lietuvos bankas (LB) į
apyvartą išleido 50 litų proginę monetą, skirtą Kernavei
(iš serijos “Lietuvos istorijos ir architektūros
paminklai”). Ji pristatyta senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.
“50 litų sidabro moneta, skirta Kernavei, - tai
keturiasdešimt pirmoji Lietuvos banko išleista proginė
moneta. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie šio unikalaus
UNESCO Pasaulio paveldo objekto įamžinimo lietuviškų pinigų
istorijoje,” – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas
Reinoldijus Šarkinas.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje vykusiame
renginyje Reinoldijus Šarkinas pristatė LB monetų leidybos
tradicijas bei planus.
Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis
papasakojo apie Kernavės istoriją, šios archeologinės vietovės
įtraukimą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. “50 litų
proginės monetos, skirtos Kernavei, išleidimas šiuo metu
tikrai prasmingas, nes Kernavė pripažinta ir garsinama
pasaulyje”, - sakė S. Vadišis.
Renginyje dalyvavo Kernavę tyrinėjantys archeologai, istorikai,
Lietuvos banko atstovai, žurnalistai, vietinės valdžios atstovai.
Kernavei skirtos monetos grafinių (meninių) projektų ir gipsinių
modelių autorius yra dailininkas Giedrius Paulauskis.
Monetos averse pavaizduota XIV a. pabaigos lietuviška senovinė
moneta, kurios centre Didžiojo kunigaikščio ir Valstybės
simbolis Vytis. Viršutinėje monetos dalyje puslankiu
užrašyta LIETUVA, apačioje – 50 LITŲ. Kairėje įkomponuotas
valstybės įmonės “Lietuvos monetų kalykla” ženklas,
dešinėje – užrašas 2005.
Monetos reverse – Kernavės piliakalniai ir Pajautos slėnis,
svarbiausias XIII-XIV amžių Lietuvos politinis, administracinis ir
gynybinis centras. Viršuje užrašas KERNAVĖ, pačioje
– UNESCO PASAULIO PAVELDAS.
Monetos briaunoje užrašas ISTORIJOS IR ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI.
Moneta, skirta Kernavei, nukaldinta iš 925 prabos sidabro, jos
kokybė proof, skersmuo 38,61 mm. Jos masė 28,28 g. Monetos
paviršius veidrodinis, reljefas matinis. Tiražas 2 000 vienetų.
Naujosios monetos nukaldintos valstybės įmonėje “Lietuvos monetų
kalykla”.
Lietuvos banko kartu su naująja moneta išleistam lankstinukui
įdomios medžiagos apie Kernavę pateikė ir tekstą parašė
ilgametis Kernavės tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Archeologijos
katedros vedėjas profesorius dr. Aleksiejus Luchtanas.
2005 metais Lietuvos bankas planuoja išleisti dar 4 progines
monetas.
 |
|
 |
www.lb.lt
|
|