Filme pristatomi  eksperimentinės archeologijos festivalio Kernavėje metu  rekonstruojami senieji amatai bei archajiškos gamybos technologijos. Filmo trukmė 15 min., įgarsintas lietuvių ir anglų kalbomis.

Filmas sukurtas UAB FOG 25.  

Projektą remia Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija. 

http://www.lietuvai1000.lt

Leidyba dalinai finansuota vykdant 

Lietuvos tūkstantmečio programos 
mokslinių tyrimų ir leidybos projektus  

http://www.lietuvai1000.lt

2005 m. gegužės 19 d. Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate įvyko oficiali Pasaulio paveldo sertifikato įteikimo ceremonija. Sertifikatą įteikė UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui dr. Mechtild Rössler. Taip pat buvo atidengtas atminimo ženklas su UNESCO ir Pasaulio paveldo emblemomis. Renginys vyko Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje, šalia piliakalnių esančioje apžvalgos aikštelėje. 

Iškilmingoje ceremonijoje sveikinimo kalbas sakė J. E. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kuriam 2003 m. buvo suteiktas UNESCO geros valios ambasadoriaus titulas, ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas. Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nariai, kiti atsakingi asmenys, vietinės valdžios atstovai, šalies archeologai, istorikai bei žurnalistai.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:

Kriterijus (iii): vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.

Kriterijus (iv): vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška. 

Kernavės archeologinė vietovė - trečiasis UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Vilniaus miesto senamiestis ir Kuršių Nerija.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos direktorius Saulius Vadišis, Lietuvos Respublikos
nuolatinė atstovė prie Unesco ambasadorė Ina Marčiulionytė

Kalba Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas

Archeologo dr. prof. Aleksiejaus Luchtano ir Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos direktoriaus Sauliaus Vadišio rankose -
Pasaulio paveldo sertifikatas.

Unesco Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui
dr. Mechtild Rösler ir Saulius Vadišis prie atminimo ženklo.

V. Aleksiejūno, D. Vaičiūnienės nuotraukos
 

2005 m. kovo 15 dieną Lietuvos bankas (LB) į apyvartą išleido 50 litų proginę monetą, skirtą Kernavei (iš serijos “Lietuvos istorijos ir architektūros paminklai”). Ji pristatyta senojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje.
“50 litų sidabro moneta, skirta Kernavei, - tai keturiasdešimt pirmoji Lietuvos banko išleista proginė moneta. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie šio unikalaus UNESCO Pasaulio paveldo objekto įamžinimo lietuviškų pinigų istorijoje,” – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje vykusiame renginyje Reinoldijus Šarkinas pristatė LB monetų leidybos tradicijas bei planus.
Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis papasakojo apie Kernavės istoriją, šios archeologinės vietovės įtraukimą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. “50 litų proginės monetos, skirtos Kernavei, išleidimas šiuo metu tikrai prasmingas, nes Kernavė pripažinta ir garsinama pasaulyje”, - sakė S. Vadišis.
Renginyje dalyvavo Kernavę tyrinėjantys archeologai, istorikai, Lietuvos banko atstovai, žurnalistai, vietinės valdžios atstovai.
Kernavei skirtos monetos grafinių (meninių) projektų ir gipsinių modelių autorius yra dailininkas Giedrius Paulauskis.
Monetos averse pavaizduota XIV a. pabaigos lietuviška senovinė moneta, kurios centre Didžiojo kunigaikščio ir Valstybės simbolis Vytis. Viršutinėje monetos dalyje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – 50 LITŲ. Kairėje įkomponuotas valstybės įmonės “Lietuvos monetų kalykla” ženklas, dešinėje – užrašas 2005. 
Monetos reverse – Kernavės piliakalniai ir Pajautos slėnis, svarbiausias XIII-XIV amžių Lietuvos politinis, administracinis ir gynybinis centras. Viršuje užrašas KERNAVĖ, pačioje – UNESCO PASAULIO PAVELDAS.
Monetos briaunoje užrašas ISTORIJOS IR ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI.
Moneta, skirta Kernavei, nukaldinta iš 925 prabos sidabro, jos kokybė proof, skersmuo 38,61 mm. Jos masė 28,28 g. Monetos paviršius veidrodinis, reljefas matinis. Tiražas 2 000 vienetų. Naujosios monetos nukaldintos valstybės įmonėje “Lietuvos monetų kalykla”.
Lietuvos banko kartu su naująja moneta išleistam lankstinukui įdomios medžiagos apie Kernavę pateikė ir tekstą parašė ilgametis Kernavės tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius dr. Aleksiejus Luchtanas.
2005 metais Lietuvos bankas planuoja išleisti dar 4 progines monetas.

www.lb.lt