LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO 
NAUDOJIMO IR LANKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2005 m. balandžio 11 d. Nr. ĮV-119
(Valstybės žinios, 2005, Nr. 50-1673)
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 21 straipsnio 3 dalimi:
1. T v i r t i n u Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato naudojimo ir lankymo taisykles (pridedama).
2. P a v e d u Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriui S. Vadišiui iki 2005 m. gegužės 16 d. parengti ir pateikti Kultūros ministerijai kultūros ministro įsakymo „Dėl Leidimo važiuoti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vietinės reikšmės vidaus keliu išdavimo taisyklių ir Leidimo važiuoti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vietinės reikšmės vidaus keliu formos patvirtinimo“ projektą.
3. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktas įsigalioja nuo 2005 m. balandžio 20 d.

KULTŪROS MINISTRAS VLADIMIRAS PRUDNIKOVAS

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 
2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-119

VALSTYBINIO KERNAVĖS KULTŪRINIO REZERVATO NAUDOJIMO IR LANKYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (toliau – Rezervatas) naudojimo ir lankymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato Rezervato naudojimo ir lankymo tvarką, Rezervate draudžiamą veiklą ir atsakomybę už šių taisyklių pažeidimą.
2. Rezervatas – saugoma teritorija (į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukta archeologinė vietovė) su joje esančiais kultūros paveldo objektais (vertybėmis) ir muziejine ekspozicija.
3. Rezervato teritorija (194,4 ha), joje esantys kultūros paveldo objektai (vertybės) ir kultūrinis kraštovaizdis saugomi, tvarkomi ir naudojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) įstatymais nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu Rezervato tvarkymo planu (planavimo schema), kultūros paveldo objektų (vertybių) tipiniais apsaugos reglamentais bei Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencijos (Žin., 1997, Nr. 19-411) nuostatomis.
4. Siekiant Rezervatą su jame esančiais paveldo objektais (vertybėmis) izoliuoti nuo neigiamo veiklos poveikio ir užtikrinti bendrą ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą yra nustatyta šios teritorijos buferinė apsaugos zona (2455,2 ha), kurios tvarkymą ir naudojimą nustato šios zonos apsaugos reglamentas.
5. Rezervato veiklą organizuoja, jo apsaugą ir naudojimą pagal paskirtį užtikrina biudžetinė įstaiga Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija (toliau – Direkcija), veikianti pagal Direkcijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 461 (Žin., 2003, Nr. 1-20).
6. Rezervato lankytojai bei fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys veiklą Rezervate, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, 
Nr. 153-5571) ir kitų įstatymų bei teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimų, Rezervato nuostatų (Žin., 2002, Nr. 106-4765), Rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) sprendinių bei šių Taisyklių reikalavimų.
7. Rezervato lankytojai ir naudotojai turi turėti galimybę laisvai susipažinti su šiomis taisyklėmis.

II. REZERVATO NAUDOJIMAS

8. Direkcija, įgyvendindama Rezervato ir Direkcijos nuostatuose numatytus tikslus ir uždavinius:
8.1. organizuoja ir vykdo teritorijos tvarkymo, priežiūros, regeneravimo ir pritaikymo lankymui darbus;
8.2. organizuoja lankymą;
8.3. pagal kompetenciją kontroliuoja fizinių ir juridinių asmenų veiklą;
8.4. vykdo kultūros paveldo objektų (vertybių) mokslinius tyrimus ir stebėjimą;
8.5. vykdo muziejinę veiklą;
8.6. vykdo švietėjišką veiklą ir organizuoja renginius;
8.7. vykdo kitą veiklą, susijusią su Rezervato nuostatuose numatytų uždavinių įgyvendinimu.
9. Fiziniams ir juridiniams asmenims, sudariusiems su Direkcija sutartis, Rezervate gali būti leidžiama:
9.1. vykdyti lankytojų aptarnavimą ir vesti ekskursijas;
9.2. vykdyti edukacinę veiklą;
9.3. organizuoti renginius bei akcijas;
9.4. fotografuoti ar filmuoti komerciniais tikslais;
9.5. šienauti pievas;
9.6. ganyti gyvulius ne kultūros paveldo objektų (vertybių) teritorijose;
9.7. kita veikla, susijusi su Rezervato nuostatuose numatytų uždavinių įgyvendinimu.
10. Rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje) pažymėtu ir įrengtu vietinės reikšmės vidaus keliu, skirtu Rezervato naudojimui bei lankytojų aptarnavimui, leidžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis tik darbus Rezervate vykdantiems, Rezervato buferinės apsaugos zonos griežtos apsaugos pozonyje gyvenantiems ar dirbantiems ir (ar) kitiems asmenims, turintiems Direkcijos išduotus leidimus. Leidimo formą ir išdavimo taisykles tvirtina kultūros ministras.

III. REZERVATO LANKYMAS

11. Rezervatas skirstomas į dviejų skirtingų režimų lankymo zonas, kurių ribos nustatomos Rezervato tvarkymo planu (planavimo schema):
11.1. kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zoną, kurioje yra visi Rezervate saugomi paveldo objektai (vertybės);
11.2. nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zoną, kurioje saugomų paveldo objektų (vertybių) nėra.
12. Visa Rezervato teritorija yra prieinama lankymui, kurio bendrąją tvarką reglamentuoja šios Taisyklės.
13. Rezervato kontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zonos lankymas reglamentuojamas specialiomis taisyklėmis, kurios yra neatsiejama Rezervato tvarkymo plano (planavimo schemos) sudėtinė dalis.
14. Lankytojai turi teisę:
14.1. lankyti Rezervatą;
14.2. naudotis Rezervate esančia infrastruktūra;
14.3. naudotis Direkcijos teikiamomis paslaugomis;
14.4. fotografuoti ir filmuoti nekomerciniais tikslais.
15. Lankytojai privalo:
15.1. saugoti Rezervate esančius kultūros paveldo objektus (vertybes) ir gamtinę aplinką;
15.2. laikytis šiomis taisyklėmis nustatytų ir Rezervate esančiuose stenduose bei ženkluose nurodytų draudimų ir apribojimų;
15.3. tinkamai naudotis Rezervato nekontroliuojamo lankytojų srauto patekimo zonoje esančiomis poilsiavietėmis, saugiai elgtis su ugnimi ir sutvarkyti jas paliekant;
15.4. nepažeisti kitų Rezervato lankytojų teisių bei interesų;
15.5. apie pastebėtus kultūros paveldo objektų (vertybių) ir gamtinės aplinkos niokojimo atvejus pranešti Direkcijai;
15.6. vykdyti teisėtus Direkcijos bei kitų įgaliotų pareigūnų reikalavimus.

IV. REZERVATE DRAUDŽIAMA VEIKLA

16. Rezervate draudžiama ūkinė veikla ir nesuderinti su Direkcija žemės judinimo darbai.
17. Rezervato naudotojams ir lankytojams draudžiama:
17.1. daryti žalą kultūros paveldo objektams (vertybėms), niokoti bei teršti gamtinę aplinką;
17.2. kopti piliakalnių ar kitais šlaitais bei leistis nuo jų tam neįrengtose vietose ar kitaip skatinti žemės paviršiaus eroziją;
17.3. gadinti informacinę ir ekspozicinę įrangą bei niokoti infrastruktūrinius įrenginius;
17.4. kirsti medžius ir krūmus;
17.5. važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis, mopedais, dviračiais visoje Rezervato teritorijoje, išskyrus Rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje) pažymėtu ir įrengtu kietos dangos vietinės reikšmės vidaus keliu;
17.6. triukšmauti ar kitaip trukdyti Rezervato lankytojams;
17.7. trukdyti Rezervate vykdomiems darbams ir moksliniams tyrimams;
17.8. stovyklauti, kurti laužus tam tikslui nenumatytose ir neįrengtose vietose.

V. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMĄ

18. Rezervato naudojimo ir lankymo kontrolę vykdo Direkcijos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybiniai saugomų teritorijų bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnai.
19. Asmenys, padarę žalą Rezervatui ir jame esančioms vertybėms, privalo atlyginti tiesioginius ir netiesioginius nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

GAISRINĖ SAUGA

Gaisrinės saugos schema (spausti čia)

Gaisrinės saugos taisyklės

PATVIRTINTA
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus
2011 m.  birželio  23  d. įsakymu Nr. ĮV-15

I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato (Kernavės archeologinės vietovės) -  (toliau Objektas) gaisrinės saugos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Objekto teritorijoje (194,4 ha) veiklą vykdantys juridiniai ar fiziniai asmenys bei kultūriniais, pažintiniais, rekreaciniais tikslais apsilankę asmenys.
2. Už Objekto priešgaisrinę būklę yra atsakingas Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos (toliau – Direkcija)  pareigūnas, kuriam šios pareigos pavedamos  Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovo įsakymu. Jis privalo kontroliuoti Objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams užtikrinti.
 3. Direkcijos pareigūnas, kuriam pavesta  kontroliuoti Objekto priešgaisrinę būklę ne rečiau kaip kartą per trejus metus turi išklausyti „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2003-06-20 įsakymu Nr. 110 (Žin., 2003, Nr. 68-3114) patvirtintą Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų priešgaisrinės saugos mokymo programą.
4. Be šių taisyklių, būtina laikytis „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr.64 patvirtintų (2010-07-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1-223 redakcija) Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167) ir kitų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

II. OBJEKTO TERITORIJOS SAUGA IR PRIEŽIŪRA
5. Šiame skyriuje išdėstyti gaisrinės saugos ir priežiūros reikalavimai Objekto teritorijai.
6. Direkcija tvarko ir prižiūri Objekto teritoriją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-04-08 nutarimu Nr. 291  patvirtintame Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato tvarkymo plane (planavimo schemoje) (Žin., 2009, Nr. 45-1755) nustatytais sprendiniais.
7. Direkcija, užtikrindama Objekto gaisrinę saugą ir vykdydama jo priežiūrą, vadovaujasi Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriaus 2003-02-07 patvirtinta gaisrinės saugos instrukcija, Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Direkcijos abipusiai suderintu ekstremalių situacijų ir incidentų likvidavimo sąveikos planu, Direkcijos vadovo patvirtinta Objekto teritorijoje esančių statinių, privažiavimo kelių ir vandens telkinių išdėstymo schema, kuri turi būti pateikta Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir šiomis Taisyklėmis.
8. Direkcijoje turi būti organizuojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais: įvadinis (bendras); periodinis (darbo vietoje); papildomas (darbo vietoje).
9. Direkcija kontroliuoja, kaip Objekte esantys juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų, organizuoja medinių statinių, miško teritorijų (galimų gaisro kilimo vietų) stebėjimą, kilus gaisrui nedelsdama praneša apie jį bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pradeda jį gesinti savo pajėgomis.
10. Fiziniai ir juridiniai asmenys, atliekantys Objekto teritorijoje esančio vietinio kelio remonto ar priežiūros darbus, kurie gali trukdyti važiuoti ugniagesių automobiliams, privalo iš anksto raštu informuoti Širvintų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, nurodyti kelio remonto trukmę, pateikti remontuojamos kelio atkarpos schemą, pastatyti ženklus, nurodančius apylankos kryptį.
11. Įvažiavimo į Objekto teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai turi turėti rankinį valdymą, užtikrinantį galimybę  juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Prie pagrindinių įvažiavimų į Objekto teritoriją turi būti įrengti stendai su teritorijos planais, kuriuose būtų nurodyti keliai prie gaisrų gesinimui skirtų vandens telkinių.
12. Keliai, skirti gaisriniams automobiliams privažiuoti prie vandens šaltinio (gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų, hidrantų, Neries upės, tvenkinio ir kt.), turi būti laisvi ir tvarkingi. Gaisrinių automobilių privažiavimo prie vandens telkinių vietos turi būti pažymėtos specialiomis rodyklėmis (ženklais).
13. Vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones vairuojantys asmenys Objekto teritorijoje privalo dirbti tik su techniškai tvarkingu transporto priemonės varikliu ir kibirkščių gesikliu, išlietų degalų, tepalų ar kitų lengvai užsiliepsnojančių skysčių vietą būtina užberti sausu smėliu ar žemėmis.
14. Objekto teritorijoje vykdyti ugnies darbus galima tik turint Direkcijos vadovo išduotą leidimą;
15. Nušienauta žolė, iškirsti medžiai ir krūmai, nugenėtos šakos turi būti šalinami iš teritorijos, o kitos augalinės kilmės atliekos bei šiukšlės surenkamos tam skirtose vietose.
16. Fiziniai ir juridiniai asmenys vykdantys darbus Objekto teritorijoje esančiuose miškuose turi būti supažindinti su šiomis taisyklėmis, ir mokėti  elgtis kilus miške gaisrui.
17. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) Objekto teritorijoje esančiuose miškuose draudžiama:
17.1. naudotis atvira ugnimi, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
17.2. deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir pievose;
17.3. važinėti transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais (išskyrus specialiųjų tarnybų transportą ir asmenis, turinčius direkcijos išduotus leidimus);
18. Objekto teritorijoje laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
19. Esant padidintam gaisrų pavojui, Direkcijos vadovas turi teisę laikinai uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi Objekto teritorijoje esančiuose miškuose.

III. GAISRINĖ SAUGA RENGINIŲ METU
20. Šiame skyriuje išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai Objekto teritorijoje vykstantiems renginiams.
21. Už Objekto priešgaisrinę būklę atsakingas pareigūnas, privalo kruopščiai patikrinti teritorijos dalies, kurioje vyks renginys atitikimą gaisrinės saugos reikalavimams: evakuacijos kelius, ryšio priemones, pirmines gaisro gesinimo priemones. Pastebėtus trūkumus būtina užfiksuoti akte ir įpareigoti asmenį atsakingą už renginio organizavimą pašalinti iki renginio pradžios.
22. Renginio dalyviai turi būti supažindinti su gaisrinės saugos reikalavimais ir žmonių evakavimo kilus gaisrui tvarka. Renginiuose turi būti budintis personalas, kuris privalo stebėti, kad renginio metu būtų laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų.
23. Kas 30 m tarp renginiui skirtų palapinių, namelių ir kitų įrenginių turi būti paliktos ne siauresnės kaip 1,5 m praeigos, kertančius pagrindines praeigas. Žiūrovams skirtos kėdės, suolai turi būti išdėstyti taip, kad vykdant žiūrovų evakuaciją nesudarytų kliūčių. Renginiui skirtų statinių įrengimo  vieta ir gaisrų gesinimo priemonių ir gaisrinės įrangos išdėstymo schema turi būti pateikta Širvintų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Draudžiama laikinais statiniais užtverti privažiavimus prie pastatų ar gaisrų gesinimui skirtų įrenginių.
24. Objekto teritorijoje turi būti pažymėtos renginio organizavimui skirtų transporto priemonių stovėjimo, medžiagų, rekvizito laikymo vietos.
25. Renginių metu kurti laužus ne poilsiaviečių laužavietėse, galima tik gavus direkcijos rašytinį sutikimą. Šios laikinosios laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta juosta. Palikti be priežiūros besikūrenantį laužą draudžiama. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
26. Transporto priemonės laikino stovėjimo vietose automobiliai turi būti statomi paliekant tarp lengvųjų automobilių ne mažesnį kaip 0,6 m, tarp krovininių automobilių – 0,8 m atstumą.
27. Draudžiama laikyti krovininius automobilius, pakrautus ypač degiomis, labai degiomis ir degiomis medžiagomis, tam tikslui nepritaikytose vietose.
28. Transporto priemonių laikino stovėjimo vietose turi būti ne mažiau kaip 1 lynas arba vilktis (viena keturiasdešimčiai automobilių) automobiliams evakuoti.
29. Technologiniai procesai ir įrenginiai naudojami renginių metu Objekto teritorijoje turi atitikti nurodytas technines charakteristikas.
30. Visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.
31. Vietose, kuriose gali susidaryti potencialiai sprogi aplinka, draudžiama naudoti įrenginius, įrankius bei kitus daiktus, galinčius sukelti kibirkščiavimą.
32. Mechanizmai su vidaus degimo varikliais, kita technika turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius ir pirminių gaisro gesinimo priemonių.
33. Direkcija, kartu su renginių organizatoriais, privalo užtikrinti saugų Civilinės pirotechnikos priemonių naudojimą  masinių renginių metu. Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse numatytais atvejais Direkcija derina pirotechninių priemonių naudojimą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžia įstaiga.
34. Vietos, kuriose vyksta renginiai ir automobilių stovėjimo vietos turi būti aprūpintos pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.

Elektros įrenginiai
35. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Jie turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu.
36. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.
37. Pastebėjus elektros tinklų ir įrenginių gedimus, sukeliančius kibirkščiavimą, kabelių, laidų ir variklių kaitimą, būtina juos nedelsiant išjungti ir pašalinti gedimus.
38. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti bet kokias medžiagas.
39. Kilnojamiesiems elektros šviestuvams ir kitiems kilnojamiesiems elektros įrenginiams turi būti naudojami tik lankstūs kabeliai.
40. Atstumas nuo elektros šviestuvų iki degių medžiagų turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.
41. Elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnės galios elektros lempos, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose.
42. Eksploatuojant elektros įrenginius, draudžiama:
42.1. naudoti netvarkingus kištukinius lizdus, kištukus, paskirstymo dėžutes, jungiklius ir kitus elektros aparatus;
42.2. elektros lempas, šviesos sklaidytuvus, šildytuvus uždengti degiomis medžiagomis;
42.3. į kištukinius lizdus jungti elektros prietaisus, kurie viršija leistiną galią;
42.4. naudoti šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros;
42.5. kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių;
42.6. naudoti nekalibruotus ir savos gamybos apsaugos aparatus;
42.7. naudoti laidus ir kabelius su pažeista arba eksploatavimo metu dielektrinių savybių netekusia izoliacine medžiaga;
42.8. tiesiogiai prikalti laidus ir kabelius.
43. Laidai ir kabeliai turi būti sujungiami presuojant, suvirinant, lituojant arba specialiomis jungtimis.
44. Skirtingų metalų laidus sujungti leidžiama tik specialiomis jungtimis.
45. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Neapsaugotų izoliuotų laidų ir jų susikirtimo su statybinėmis konstrukcijomis, kurioms nekeliami degumo reikalavimai, vietas būtina papildomai apsaugoti nuo užsidegimo.
46. Nenaudojama atviroji elektros instaliacija turi būti išmontuota.
47. Neeksploatuojami elektros įrenginiai turi būti atjungti nuo elektros tinklo.

Gaisrų gesinimo priemonės ir gaisrinė įranga
48. Teritorijai, kurioje vyks renginys, gaisro gesinimo priemonės parenkamos ir jų kiekis nustatomas  pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus.
49. Objekto teritorijoje, kurioje vyksta renginys turi būti užrašai (ženklai), nurodantys gesintuvų ir kitų gaisro gesinimo priemonių laikymo vietą. Gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai turi būti gerai matomi, įrengti 2–2,5 m aukštyje nuo  žemės paviršiaus.
50. Gesintuvo, kurio pasibaigęs garantinis laikas, gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė turi būti tikrinami tik gamintojo ar jo įgalioto atstovo. Gesintuvus, kurių garantinis laikas pasibaigęs, laikyti Objekte ir naudoti gaisrui gesinti draudžiama.
51. Gesintuvai turi būti:
51.1. laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio, ne arčiau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų;
51.2. laikomi specialiose spintelėse, dėžėse ar stovuose arba kabinami ne aukščiau kaip per 1,5 m nuo žemės paviršiaus iki gesintuvo apačios;
51.3. laikomi taip, kad būtų matyti užrašai.
52. Draudžiama pirmines gaisrų gesinimo priemones ir inventorių naudoti ne pagal paskirtį.
53. Gesintuvų, kitos gaisrinės įrangos paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
54. Gaisriniai skydai ar stendai pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti taip, kad būtų patogu greitai pasinaudoti juose esančiomis gesinimo priemonėmis, ir statomi matomose, patogiose prieiti vietose.
55. Nedegus audeklas turi būti laikomas futliaruose.
56. Gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų, vandens šaltinių vietos ir privažiavimo prie jų keliai turi būti pažymėti specialiomis rodyklėmis (ženklais), o ant jų – nurodyta rezervuaro talpa. Rodyklės (ženklai) tamsiu paros metu turi būti apšviestos arba užrašai ant jų – fluorescenciniai.
__________________