REZERVATAS ARCHEOLOGINĖ
VIETOVĖ - įtraukta į UNESCO Pasaulio
paveldo sąrašą (2004)
!!! Svarbi
informacija lankytojams
Dėl vykdomų Kernavės kultūrinio
rezervato direkcijos pastato
rekonstrukcijos darbų laikinai kasa
nedirba ir gido paslaugos neteikiamos.
Ekskursijos vedamos tik iš anksto
užsakius tel. (+370 382) 47385 arba
47371. Atsiprašome dėl
nepatogumų.
Nuo 2005 m. rudens Kernavės
Archeologijos ir istorijos muziejaus
ekspozicija uždaryta. Vykdomi
muziejaus pastato rekonstravimo darbai,
kuriuos planuojama baigti 2011 m. gegužės mėn.
Kviečiame aplankyti Kernavės
archeologinę vietovę - UNESCO Pasaulio
paveldo objektą.
Kultūrinio
Rezervato Nuostatai
Valstybinis Kernavės archeologijos ir
istorijos muziejus-rezervatas buvo
įsteigtas unikalaus archeologijos,
istorijos, kultūros ir gamtos vertybių
komplekso pagrindu 1989.01.01.
2003 m. sausio mėn. Valstybinis
Kernavės archeologijos ir istorijos
muziejus-rezervatas reorganizuotas į
Valstybinio Kernavės kultūrinio
rezervato direkciją. Direkcijos veiklos
tikslas užtikrinti Kultūrinio
rezervato nuostatuose numatytų
uždavinių įgyvendinimą.
Atlikus rezervato ribų korektūrą ir
paruošus rezervato ribų planą,
Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m.birželio
20 d. nutarimu Nr. IX-982 patvirtintos
naujos rezervato ir jo apsaugos zonos
ribos bei nustatyti saugomų teritorijų
plotai:
· rezervato teritorija - 194,4 ha,
· rezervato buferinės apsaugos zona
2455,2 ha, kuri skirstoma į du skirtingo
apsaugos ir naudojimo režimo pozonius:
· fizinės apsaugos režimo pozonis
118,3 ha,
· vizualinės (regimosios) apsaugos
režimo pozonis 2336,9 ha.
Pagrindinis Valstybinio Kernavės
kultūrinio rezervato direkcijos
uždavinys kultūrinio rezervato
teritorijos ir buferinės apsaugos zonoje
esančių archeologijos, istorijos
vertybių tyrimas, saugojimas,
muziejifikavimas ir populiarinimas.
Rezervato teritorijoje draudžiama bet
kokia ūkinė veikla, išskyrus darbus,
kurie susiję su moksliniais tyrimais ir
muziejifikavimu.
 |
|
Kultūrinis
rezervatas skirtas:
· Kernavės teritoriniam
kultūros paveldo objektų
kompleksui saugoti, tvarkyti,
prižiūrėti, eksponuoti,
lankyti ir šio komplekso
autentiškumui palaikyti;
· nuolatiniams kultūrinio
rezervato teritorijoje ir jo
buferinės apsaugos zonoje
esančių archeologinių ir
istorinių vertybių moksliniams
tyrimams vykdyti;
· muziejinei veiklai organizuoti
kaupti, apskaityti, saugoti,
konservuoti, restauruoti ir
eksponuoti muziejiniams
rinkiniams, kurie sudaromi
nuolatinių archeologinių
tyrimų medžiagos pagrindu;
· juridinių ir fizinių asmenų
ūkinės ir kitokios veiklos,
kuri susijusi su teritorijų
planavimo dokumentuose ir
kultūrinio rezervato nuostatuose
nustatytais apribojimais,
kontrolei vykdyti;
· kultūriniam kraštovaizdžiui
apsaugoti ir veiklos pažeistiems
šio kraštovaizdžio elementams
atkurti;
· saugomoms nekilnojamosioms ir
kilnojamosioms kultūros
vertybėms propaguoti, sąlygoms
plėtoti pažintinį kultūrinį
turizmą sukurti. |
Rezervato teritorija (194,4 ha)
Į teritoriją patenka visas Pajautos
slėnis su šalia stūksančiais penkiais
piliakalniais bei dalis viršutinės
Neries terasos, kurioje išsidėstęs
šiandieninis Kernavės miestelis.
Piliakalniai išraiškingiausias
rezervato akcentas. Lietuvoje jų
priskaičiuojama iki tūkstančio,
tačiau niekur kitur nerasime penkių
vienoje vietoje. Tai istorinių gamtos
procesų (pasitraukusio ledyno) ir
žmogaus veiklos palikimas. Kaip
pagrindinis senovės lietuvių
gyvenvietės tipas, piliakalniai
egzistavo nuo bronzos amžiaus pabaigos
iki 15a. Ne išimtis ir Kernavė. Jau
pirmaisiais amžiais po Kristaus Pajautos
slėnyje formavosi stambios gyvenvietės,
o 13a. Kernavė tampa feodaliniu
amatininkų ir pirklių miestu, kurio
gynybinis branduolys buvo piliakalniuose.
Tyrimai parodė, kad Aukuro kalno
piliakalnyje buvo kunigaikščio
dvarvietė, Mindaugo sosto, Lizdeikos,
Kriveikiškio, Pilies kalno piliakalniai
tai priešpiliai, saugoję
kunigaikščio pilį ir miestą.
Kultūrinio rezervato teritorijoje
saugomas visas kultūros paveldo objektų
kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir
įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir
kultūros vertybių:
1. Kernavės piliakalnis, vadinamas
Aukuro kalnu, Barščių kalnu, Šventu
kalnu (I-XIV a.).
2. Kernavės piliakalnis II, vadinamas
Mindaugo sostu (IV-XIV a.).
3. Kernavės piliakalnis III su
gyvenviete:
3.1 Piliakalnis, vadinamas Lizdeikos
kalnu, Smailiakalniu, Kriveikiškio
piliakalniu (VI-XIV a.);
3.2 Gyvenvietė (VI-XIV a.).
4. Kernavė piliakalnis IV, vadinamas
Pilies kalnu, Įgulos kalnu, Piliaviete (VI-XIV).
5. Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV
a.).
6. Kernavės senojo miesto vieta II (XV-XVIII
a.).
7. Kernavės kapinynas (VIII-I a. pr. Kr.)
8. Kernavės senosios bažnyčios vieta (XV-XIX
a.).
9. Kernavės senovės gyvenvietė (IX/XIII
tūkst.pr. Kr.- IV/V a. po Kr.).
10. Kernavės, Kriveikiškio piliakalnis
(XIV a. ?).
11. Kernavės, Kriveikiškio kapinynas (XIII-XIV
a.).
12. Kriveikiškio kaimavietė (XV-XIX a.).
13. Kernavės, Kriveikiškio dvarvietė (XV-XX
a.).
14. Semeniškių senovės gyvenvietė (IV-VIII
a.)
15. Semeniškių senovės gyvenvietė II
(II/III-V a.)
16. Medinė koplytėlė (XVIII a.)
17. Mūrinė koplytėlė-mauzoliejus (XIX
a.)
18. Klebonija (1881 m.)
Rezervato Buferinės apsaugos zona
(2554,2 ha)
Rezervato buferinės apsaugos zona
nustatyta, siekiant kultūrinio rezervato
teritoriją su joje esančiais paveldo
objektais (vertybėmis) izoliuoti nuo
neigiamo veiklos poveikio ir užtikrinti
bendrąją ekologinę kultūrinio
kraštovaizdžio pusiausvyrą. Buferinės
apsaugos zona skirstoma į du skirtingo
apsaugos ir naudojimo režimo pozonius.
Fizinės apsaugos pozonis (118,3 ha)
Šiai zonai priskirta teritorija,
besiribojanti su rezervatu, ir esančių
rezervate sodybų namų valdos. Šioje
zonoje leidžiama ūkinė veikla, tačiau
ji ribojama, derinant ją su
archeologijos vertybių sauga ir
gamtinės aplinkos globa. Fizinės
apsaugos pozonyje yra 1 nekilnojamoji
kultūros vertybė bei 5 vertybės
požymius turintys objektai.

Vizualinės (regimosios) apsaugos
pozonis (2336,9 ha)
Ši zona suformuota aplink rezervatą ir
apsaugos nuo fizinio poveikio zoną tam,
kad būtų išsaugota istoriškai
susiklosčiusi urbanistinė ir gamtinė
aplinka. Vizualinės apsaugos zonoje
privaloma ūkininkauti ir vykdyti
statybas taip, kad antropogeninės
veiklos rezultatai neturėtų neigiamos
įtakos archeologijos, istorijos ir
kultūros vertybėms bei istoriniam
vietovės kraštovaizdžiui. Į šią
zoną patenka ir visas Kernavės
miestelis. Vizualinės apsaugos pozonyje
yra 4 nekilnojamosios kultūros vertybės
bei 5 vertybės požymius turintys
objektai.
|