| Muziejaus
rinkiniai pradėti kaupti
mokytojo J. Šiaučiūno dar iki
oficialaus steigimo 1930m. (steigėjas
J.Šiaučiūnas). Iki 1940 m.
muziejuje buvo apie 630
eksponatų. Beveik visi surinkti
pačioje Kernavėje ir
artimiausiose apylinkėse. Nors
archeologinių dirbinių (iš
viso apie 250 vienetų) buvo bene
gausiausia, tai dažnai
atsitiktiniai smulkūs
dirbinėliai ir jų fragmentai be
aiškios metrikos. Likusią
rinkinių dalį sudarė
etnografinė, istorinė bei
numizmatinė (apie 180 vnt.)
medžiaga.
Muziejaus rinkiniai nežymiai
pasipildė po Antrojo pasaulinio
karo, tačiau iki pat sistemingų
archeologinių tyrinėjimų
pradžios 1979 m. beveik visi jie
tilpo ekspozicijoje
Šiuo metu situacija
radikaliai pasikeitusi. Muziejuje,
kurio specializacija -
archeologija, saugomi
archeologiniai, etnografiniai,
istoriniai ir numizmatiniai
eksponatai. Etnografiniai ir
istoriniai eksponatai yra
surinkti apylinkėse ir pačioje
Kernavėje, ir atspindi tik šios
vietovės netolimą praeitį.
Muziejaus rinkiniuose saugoma
19 670 vnt., tame skaičiuje
pagrindiniame rinkinyje 14
811 vnt., pagalbiniame 4 859
vnt. (2009 m. sausio 1 d.
duomenys).
Archeologijos rinkiniuose
sukaupta tyrinėjimų,
vykstančių nuo 1979 m.,
medžiaga.
Unikalūs Kernavės paminklai
apima visus Lietuvos
archeologinius laikotarpius nuo
vėlyvojo paleolito iki XVIIIa.
Akmens amžių reprezentuoja
pavieniai svidrų kultūros IX
tūkstantmečio prieš Kristų
titnaginiai radiniai bei
turtingos mezolito ir neolito
titinago dirbinių kolekcijos iš
gyvenviečių Pajautos slėnyje.
Rinkiniuose yra molinės urnos ir
bronzos dirbiniai iš unikalaus I
tūkst. pr. Kr. brūkšniuotosios
keramikos kultūros kapinyno.
Gausi pirmųjų amžių po
Kristaus piliakalnių ir
gyvenviečių medžiaga, kurioje
be vietinių dirbinių yra Romos
imperijos importas. Archeologijos
rinkinių pagrindą sudaro XIII
XIV a. medžiaga iš
piliakalnių, miesto Pajautos
slėnyje ir Kriveikiškių
kapinyno. Radiniai, patekę iš
atskirų amatininkų sodybų,
reprezentuoja konkrečius amatus.
Čia gausu organinės medžiagos
(medžio, žievės, tošies, odos)
dirbinių.
Ornamentuoti beržo tošies
dirbiniai neturi analogų ne tik
Lietuvos, bet ir kaimyninių
kraštų muziejuose. Turtinga
XIII XIV a. importinė
medžiaga Rytų kraštų
stiklas, sidabro papuošalai. Be
pačioje Kernavėje surinktų
dirbinių, fonduose saugomi
eksponatai iš apylinkių
pilkapynų Karmazinų,
Varliškių, Popų-Vingelių bei
Grabijolų ir Karmazinų
gyvenviečių.
Muziejaus numizmatinė
kolekcija nėra labai gausi, bet
visos joje esančios monetos
surastos Kernavėje ir
apylinkėse. Seniausioji moneta
Marko Aurelijaus 161-162 m.
sidabrinis denaras.
Reikšmingiausi
numizmatiniuose rinkiniuose
lietuviški sidabriniai lydiniai
iš Kernavės Pilies kalno ir
Mitkiškių lobių, lydinių
fragmentai ir falsifikatas iš
piliakalnių, miesto ir kapinyno
teritorijos bei visų tipų
pirmosios lietuviškos monetos.

Kryželis 13-14a.
|

Rombinis kabutis 13-14a.
|
|