Ką aplankyti

Kviečiame aplankyti Kernavės archeologinę vietovę, dvi jos muziejines ekspozicijas ir parodų salę.

ARCHEOLOGINĖS VIETOVĖS MUZIEJUS

Kerniaus g. 4A, Kernavėje galite aplankyti interaktyvią muziejaus ekspoziciją, kurioje susipažinsite su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, archeologų darbu, jų radiniais ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiaga.

MUZIEJUS PO ATVIRU DANGUMI

2016 m. atidaryta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės Viduramžių miesto fragmentas – trijų amatininkų sodybų kompleksas, dar vadinamas Skansenu. Statyboms panaudotas tik kirvis – tokiu būdu tiksliai atkartota tuometė technologija. ‎‎ Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi galite aplankyti muziejaus darbo laiku.
Lankymas nemokamas.

PARODŲ SALĖ

Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, antrame aukšte esančioje parodų salėje eksponuojamos įvairios parodos ir laikinos ekspozicijos. Parodų salę galite aplankyti muziejaus darbo laiku.

Lankymas nemokamas.




ARCHEOLOGINĖS VIETOVĖS MUZIEJUS
Aplankę Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją susipažinsite su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, archeologų darbu ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų rezultatais. Kernavės archeologinės vietovės muziejuje yra 3 ekspozicijų salės, kuriose pristatoma: Kernavės archeologinė vietovė, priešistorė ir viduramžiai (XIII–XIV a.). Ekspozicijos modernios ir interaktyvios - daugelio eksponuojamų įrankių gamybą bei dirbinių panaudojimo būdus atkūrė eksperimentinės archeologijos meistrai. Tai jūs galėsite stebėti ekspozicijoje demonstruojamoje filmuotoje medžiagoje. Smalsiems lankytojams, terminaluose pateikta išsami medžiaga apie archeologinę vietovę, Kernavės priešistorę ir viduramžius.

SALĖ, SUPAŽINDINANTI SU ŠIA UNIKALIA ARCHEOLOGINE VIETOVE 

Remiantis moksliniais tyrimais sukurtos vizualizacijos pristatančios Kernavės reljefo formavimąsi, jo kitimą, vietovės apgyvendinimo raidą atskleidžiant trijų pagrindinių laikotarpių – akmens amžiaus, metalų laikotarpio bei viduramžių Kernavės svarbą pasaulio paveldo kontekste.
Interaktyviame žemėlapyje pavaizduotas vietovės archeologinio paveldo išsidėstymas rezervato teritorijoje, ištirti plotai ir objektai. Pateikta informacija atspindi, kaip atskirais laikotarpiais keitėsi teritorijos apgyvendinimas.
Kernavės kultūrinis rezervatas 2004 metais įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą, tuo pripažįstant šios vietovės svarbą pagal UNESCO globojamiems paveldo objektams nustatytus vertės kriterijus. Suteiktas archeologinės vietovės statusas.
Eksponuojama archeologinė perkasa ir nuo 1979 metų vykdytų archeologinių tyrimų užfiksuotos akimirkos perteikia atsakingą, kruopštų ir įdomų ikirašytinės istorijos tyrėjų – archeologų darbą.

KERNAVĖS PRIEŠISTORĖS SALĖ

Kernavės priešistorė apima ilgiausiai trukusį žmonijos priešistorės laikotarpį – akmens, ankstyvųjų metalų ir geležies amžių laikotarpius iki valstybės susidarymo (IX tūkst. pr. Kr. – XII a.) Šioje salėje pateikiami priešistorės Kernavės akmens, molio, bronzos ir geležies radiniai. Vykusius prekybinius mainus liudija vietovei nebūdingi dirbiniai ir romėniškos monetos. Apie pomirtinio pasaulio sampratą nemažai žinių teikia priešistorės laikų tirti laidojimo paminklai nuo I tūkst. pr. Kr. iki X a. Kernavėje ir jos apylinkėse. Egzistavusias laidojimo tradicijas atskleis eksponuojamos skirtingų laikotarpių kapų rekonstrukcijos, mirusiųjų įkapės bei ritualiniais tikslais paaukoto žirgo kapo rekonstrukcija.

KERNAVĖS VIDURAMŽIŲ XIII–XIV A. SALĖ

Išskirtinė vieta Kernavės istorijoje tenka XIII–XIV a. Kernavė iškyla kaip ankstyvasis Lietuvos valstybingumo politinis–ekonominis centras. Tai buvo išsivystęs amatininkų miestas su ypatinga dvasine kultūra, čia klestėjo amatai ir prekyba su Rusios bei Vakarų Europos miestais.
Viduramžių Kernavės miestas ryškiai išsiskiria iš tuometinio žemdirbiško Lietuvos kraštovaizdžio. Kernavė – amatininkų miestas. Tai juvelyrai, kauladirbiai, kalviai, dailidės, odininkai, puodžiai ir kiti meistrai perdavinėję savo amatą iš kartos į kartą. Ekspozicijoje keliausite XIII–XIV a. labirintais nuo Kernavės miesto klestėjimo iki jo gyvavimo pabaigos.

MUZIEJUS PO ATVIRU DANGUMI

XIII–XIV a. KERNAVĖS AMATININKŲ KIEMŲ REKONSTRUKCIJA

Kernavės piliakalnių papėdėje, Pajautos slėnyje, gyvenusių miestelėnų trijų kiemų mokslinė rekonstrukcija. Archeologinių tyrimų metu drėgname kultūriniame sluoksnyje rasta gerai išlikusių medinių pastatų ir tvorų liekanų, gausybė organinės kilmės dirbinių iš medžio, tošies, odos, rago suteikė neįkainojamos informacijos apie to meto miestelėnų gyvenamąją aplinką, buitį ir amatus. Tyrimų duomenys leido nustatyti, kad šiuose kiemuose viduramžiais gyveno ir paveldimu amatu vertėsi net kelios juvelyrų, kalvių ir rago apdirbėjų kartos. Jų dirbinių ir darbo įrankių galite pamatyti Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspozicijoje.

Viduramžių Kernavė – tai medinio užstatymo miestas, kuriame klestėjo amatininkų, pirklių ir karių bendruomenė. XIII–XIV a. miestas užėmė apie 40 ha ploto teritoriją, turėjo gerai įtvirtintų piliakalnių gynybinę sistemą, susiformavusį kiemų ir gatvių tinklą. Kiemus nuo gatvės ir kaimynų skyrė vertikalių lentų ir rąstų arba iš šakų pintos tvoros. Juose stovėjo vienas gyvenamasis ir keli gamybinės bei ūkinės paskirties pastatai. Statiniai buvo rentinės konstrukcijos, dengti lentiniais stogais. Gyvenamuosiuose namuose ir amatininkų dirbtuvėse rasta skeltinių lentų grindys ir būstui šildyti bei maistui gaminti naudotos molinės krosnys. Visiems statybos darbams buvo naudojama spygliuočių mediena. Brangių kaltinės geležies detalių to meto medinėje architektūroje naudota nedaug, statyta be vinių.

XIII–XIV a. Kernavė buvo svarbus Lietuvos politinis, administracinis ir ekonominis centras. Atkurtas to meto Kernavės fragmentas – tai bandymas rekonstruoti ankstyvosios miesto bendruomenės gyvenamąją aplinką.
PARODŲ SALĖ

PARODA „4 DEŠIMTMEČIAI“

     Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje nuo 2019 m. spalio 18 d. galite aplankyti parodą „4 dešimtmečiai“, skirtą archeologinių tyrimų Kernavėje 40-ties metų jubiliejui. Parodoje pristatomi šio, 40-ties metų, laikotarpio archeologiniai tyrimai Kernavėje, juose dirbę archeologai, fotografijos, video medžiaga ir straipsniai atspindintys praėjusius tyrimų metus.
Parodą kviečiame aplankyti muziejaus darbo laiku, nemokamai.
Parodą parengė Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.